IN.side. OUT

IN.side. OUT piešinys kalba apie mokyklą, nes mokykla vaikui - vieta, kur jis, atsiskyręs nuo savo šeimos, kuria savo asmenybės paveikslą išorei. Taip pat šis piešinys kalba apie patyčias – dažnas ir tepamato išorinį paveikslą, nes akys nesugeba prasibrauti iki širdies, iki trapios menininko ar genijaus sielos, iki „IN asmenybės“ klaidų. Visas gyvenimas sudarytas iš skirtingų detalių, tačiau kiekviena dalis (kartais skaudi ar iš pradžių nesuprantama) yra reikalinga, nes ji – bendra paveikslo dalis. Nuo požiūrio priklauso tai, ką žmogus mato – baltą detalę ar už jos slypinčius neaprėpiamus kosmoso, kūrybos, fantazijos tyrus. IN.side. OUT piešinys kalba apie tai, kad Tu esi tas, kuris kuria arba griauna, stato sienas ar apnuogina širdį, būna IN arba OUT pusėje.

0 Comments

Tabletės

Poliklinikos siena Eli pasirodė tinkama paveikslui, kurio tema būtų kiekvieno žmogaus juntama dilema dėl medikamentų būtinumo ir kartu mūsų piktnaudžiavimo jais ir priklausomybės. Niekas taip nedemonstruoja žmogaus pažeidžiamumo ir saviraiškos kaip pražiota burna. Išsižiojama valgant, geriant, kvėpuojant, žiovaujant, rėkiant, išreiškiant nusistebėjimą ar paliepus gydytojui. Vaistai ir pražiota burna šiame paveiksle simbolizuoja mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybes.

0 Comments

Laiptai į dangų

Ray Bartkus, piešdamas laiptus ir kitus architektūrinius elementus šalia esančių tikrų laiptų ir sienų, sukuria siurrealistinę, išmušančią iš vėžių, erdvę. Šioje erdvėje tampa neaišku, kas yra tikra, o kas tėra iliuzija. Kartu dailininkas kvestionuoja realybės suvokimą. Galvoje gimę vaizdiniai keičia pasaulį aplink mus. Galima netgi teigti, kad vaizduotė kuria realybę.

0 Comments

Ceci n’est pas un mur

Šis kūrinys polemizuoja su garsaus belgų siurrealisto Rene Magritte piešiniu, kuriame realistiškai pavaizduota pypkė. Po pypke autorius užrašė: „Ceci n'est pas une pipe“ (liet. Tai ne pypkė), norėdamas pabrėžti, kad tai, ką žiūrovas mato, yra tik iliuzija, sukurta dažais ant popieriaus. Ray Bartkus apvertė tokią logiką aukštyn kojomis. Jis ant namo sienos nutapė dangaus lopinėlį ir užrašė: „Ceci n'est pas un mur“ (liet. Tai ne siena), teigdamas, kad vaizduotė sukuria naują realybę.

0 Comments

Sklendimas virš minios

Šio kūrinio autorė – animatorė, kūrybos procese visada galvojanti apie judesius ir jų sekas. Autorė, sumaniusi ši darbą, pasigamino popierinę lėlę, pagal kurią studijavo kūno, rankų, kojų padėtis bei judesius ir perteikė jų seką ant sienos. Piešinio herojė sklendžia virš minios, minia ją neša, ji krenta į minią, tampa minios dalimi ir kyla vėl. Tai iliustruoja individo ir žmonių bendruomenės tarpusavio dinamiką.

0 Comments

Daryk tai, ko negalima

Ši žaidimų lenta simbolizuoja visiems gerai žinomą žaidimą „Gyvatės ir kopėtėlės“. Piešinys patobulintas kompiuterinių žaidimų ir kitomis detalėmis, kviečiančiomis laužyti žaidimo taisykles. Čia nupiešti žaidimų herojai simbolizuoja dvi elgesio puses: gerąją ir blogąją. Žmogeliukas, kabantis ant žaidimo kauliuko ir žaidžiantis pagal taisykles, pralaimi, o taisykles laužantis skeletas kyla aukštyn link žaidimo pabaigos. Būtent tai ir simbolizuoja šio kūrinio pavadinimą. Piešinys ant mokyklos pastato sienos – tarsi atspindys šiuolaikinio, dažnai maištaujančio jaunimo, norinčio laužyti taisykles ir daryti tai, ko negalima.

0 Comments

Minios anonimiškumas

Menininkas ant sienos prie esančių pastato langų nupiešė jų dar daugiau, taip norėdamas namo gyventojams suteikti apsauginį kamufliažą. Namo gyventojai galės žiūrėti pro savuosius tikrus langus, patys būdami nepastebimi, nes praeiviai, apžiūrinėdami nupieštuosius langus, galbūt nepastebės pro langus juos stebinčių namo gyventojų. Šis kūrinys pieštas su mintimi vis jį patobulinti, nutapant languose dar daugiau akis blaškančių detalių.

0 Comments

Pulkas

Pulkas Menininkas Will Teather žinomas tarptautiniu mastu savo kūrinių šiuolaikiškumu, fantastiškomis temomis,…

0 Comments

Stotelė

Viename šio piešinio krašte dailininkas įamžino savo pagalbininkes, kitame – motociklu važiuojantį dainų autorių, rašytoją ir atlikėją iš JAV Bobą Dylaną. Ši pasaulinio garso asmenybė buvo pasirinkta dėl to, kad B. Dylano giminės šaknys yra Suvalkijoje. Tvoros viduryje, šalia juodo katino ir autobusų stotelės, pavadintos simpoziumo vardu „Malonny“, nutapyta kita žinoma asmenybė kanadietis poetas, muzikantas, dainininkas Leonardas Cohenas. Pasirodo, kad ir šio ryškaus menininko giminė yra kilusi iš Suvalkijos. R. Bartkus šią kompozicijos dalį pavadino „L. Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį“. Šiame piešinyje galima atpažinti ir „Malonny 1“ metu Ray Bartkaus sukurto visų pamėgto, tačiau jau sunaikinto piešinio „Vaiduoklių namas“ akcentą.

0 Comments