Tautinio sąjūdžio veikėjo Vinco Šlekio sodyba (1870–1946)

Tėviškė

Vincas Šlekys-Stagaras – Lietuvos knygnešys, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas. Gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas. 1879–1882 metais Marijampolėje lankė rusų pradžios mokyklą. Toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių ratelyje, platino draudžiamąją spaudą. Tėvų pasiūlymo stoti į Seinų kunigų seminariją atsisakė. Gimnaziją baigė 1890 metais. Pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt. 1894 metais subūrė slaptą lietuviškai spaudai platinti „Sietyno“ draugiją, parengė jos įstatus, nuo 1894 metų kovo 26 dienos – jos pirmininkas.

1896 metų lapkričio 17 dieną slapta išvažiavo į JAV pakviestas dirbti laikraščio „Garsas Amerikos lietuvių“ redakcijoje, 1898 metais jį redagavo. 1899–1901 metais su J. Montvila leido ir redagavo laikraštį „Viltis“, o nusipirkęs Amerikoje spaustuvę – 1903–1918 metais leido ir redagavo laikraštį „Darbininkų viltis“, taip pat leido knygas. 1910 metais Lietuvių spaudos draugijos narys. 1920–1924 metais „Sandaros“ redaktorius. 1924 metais grįžo į Kauną, 1926 metais vienas iš laikraščio „Lietuva“ redaktorių, 1930 metais leido ir redagavo savaitraštį „Žinių ir literatūros aruodas“.

Išėjus į pensiją grįžo į gimtą Mokolų kaimą, rinko senus vertingus daiktus, Kaune buvo suren­gęs kapsų liaudies meno parodą. Tai tapo pagrindu steigti Marijampolės kraštotyros muziejų – V. Šlekys laikomas jo įkūrėju. 1945 metų lapkričio 16 dieną sovietiniai okupantai jį areštavo ir ištrėmė į Sibirą.