Blog
Jonas Pranas Aleksa (1879–1955) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas. Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1920–1923 metais buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1924–1927 metais – bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925–1927 metais redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 metais – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926–1927 metais pirmininkas. 1926–1927 metais Trečiojo Seimo atstovas. 1926–1935 metais – žemės ūkio ministras.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo suimtas, kalintas Marijampolėje, Kaune. 1942 metais su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (lietuvių, žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 metais gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, 1945 metais grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 metų profesorius. 1946 metais iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 metais ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 metais pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje.
Julius Aleksa (1855–1891) – Lietuvos publicistas, gydytojas, varpininkas. Baigęs Marijampolės gimnaziją 1879 metais įstojo į Varšuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1883 metais už ryšius su socialdemokratais metams pašalintas, universitetą baigė 1885 metais. Dirbo gydytoju Jonavoje, Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) ir Aleksote. Dalyvavo tautiniame lietuvių sąjūdyje. 1890–1891 metais rašė laikraščiams „Varpas“ ir „Vienybė lietuvninkų“. 1891 metais kalintas Varšuvoje. Rinko lietuvių liaudies dainas ir jų melodijas. Sudarė lietuvių – lotynų kalbų botanikos žodyną (rankraštis dingo).
Konradas Juozas Aleksa (1881–1956) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, žemės ūkio mokslininkas, archeobiologas, kultūros veikėjas. 1903 metais baigė Varšuvos veterinarijos institutą ir dirbo jame asistentu. Nuo 1910 metų — veterinarijos gydytojas Kalvarijoje, Podolėje, Kryme. 1913–1918 metais Rusijos imperijos kariuomenės veterinarijos gydytojas. 1920–1922 metais bolševikų kalintas Rusijoje. Nuo 1922 metų – Dotnuvos technikumo mokytojas, nuo 1924 metų Žemės ūkio akademijos docentas, profesorius, 1926 metais ir 1928–1936 metais akademijos prorektorius. 1932–1938 metais buvo nuolatinis Lietuvos atstovas Tarptautiniame epizootiniame biure Paryžiuje. Vienas Veterinarijos akademijos kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, kelerius metus jos pirmininkas. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo sovietinės valdžios kritikuotas ir persekiotas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose (Veršvų kapinynas, Kapitoniškių pilkapynas) iškastų žirgų griaučius: nustatė jų amžių, lytį, ūgį.
Konstantinas Aleksa (1863-1935) – mokytojas, visuomenės veikėjas. 1922-1935 metais Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje mokytojas inspektorius. Vienas Šv. Kazimiero draugijos steigėjų, 1925 metais — jos sekretorius, vėliau iždininkas. 1928 metais kooptuotas į Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto narius. Vilniaus krašto Lietuvių mokytojų sąjungos pirmininkas. Su kitais steigė lietuvių mokyklas Suvalkų krašte. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
