Riečių piliakalnis

Riečių piliakalnis Marijampolės savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Riečių, Gudelių seniūnija. Pasiekiamas keliu 181 Seirijai–Simnas–Igliauka , yra pravažiavus Riečius, paėjus 450 m į dešinę vakarų kryptimi per šlapias pievas, už kanalo.Piliakalnis įrengtas į Žuvinto pelkių masyvą įsiterpusiame sausumos kyšulyje, aukščiausioje jo vietoje esančioje kalvoje. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25 m ilgio, 20 m pločio pietinėje dalyje. Šlaitai vidutinio statumo, iki 10 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, trianguliacijos bokšto apkasimo. Iš pietrytinės jo dalies anksčiau buvo kasamas žvyras. Dabar jis dirvonuoja, paviršiuje styro iki 1,2 m skersmens akmenys. Piliakalnio aikštelėje stovi 2001 m. Igno Gaulės pastatytas kryžius Liepakojų kaimui atminti.Tarp piliakalnio ir aukštumos, kurioje dabar stovi Riečių Švč. Trejybės bažnyčia, buvusi kūlgrinda. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

0 Comments

Šakališkių piliakalnis

Šakališkių piliakalnis su gyvenviete arba Aušrakalnis – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytiniame Marijampolės savivaldybės teritorijos pakraštyje, Šakališkių kaime (Igliaukos seniūnija), dešiniajame Šlavantos upelio krante.Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Prienai Šakališkiuose pasukus link Daukšių, už 280 m pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 550 m – yra priekyje. Piliakalnis žinomas nuo seno. XX a. pradžioje jį aprašė kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas. Aušrakalnis aprašytas rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėlyje“. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Joną Karalių jį saugoti. 1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas, kuris 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu.

0 Comments

Piliakalnių piliakalnis

Piliakalnių piliakalnis yra Marijampolės savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šunskų (Šunskų seniūnija), Rytupio kairiajame krante. Pasiekiamas keliu Marijampolė – Šunskai, už Šunskų pavažiavus link Kazliškių, Sarakuose pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 920 m. ties kelio posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurėn, už 190 m. yra už sodybos. Įrengtas nedidelėje kalvoje, esančioje aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Rytupio slėnį. Bendras jo ilgis rytų – vakarų kryptimi 120 m., didžiausias plotis – 90 m. Šlaitai nuo slėnio pusės statūs, iki 4 m. aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 25 m. ilgio ir 27 m. pločio šiaurės vakarų krašte, kuriame supiltas 30 m. ilgio, 1,5–2 m. aukščio ir iki 12 m. pločio pylimas, o už jo iškastas 8 m. pločio ir 0,5 m. gylio griovys. Piliakalnis apaugęs liepomis. Į pietus nuo piliakalnio, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje per pelkę ėjo 2 kūlgrindos: viena 20×3 m. dydžio, kita, 150 m. į pietus nuo pirmosios – 40×0,6 m. dydžio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. balandžio 29 d. pripažintas valstybės saugomu paminklu.Paminklo teritorijos plotas 0,30 ha.

0 Comments

Padovinio piliakalnis

Padovinio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija). Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose. Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jame paslėpti senovės ginklai ir brangenybės, kad iš piliakalnio naktimis išeina ir pievoje klaidžioja dvi ugnelės. 1908 m. piliakalnį mini kunigas, istorikas Jonas Totoraitis. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Juozą Grinių jį saugoti. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas, kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu. Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

0 Comments

Meškučių piliakalnis

Archeologinėje literatūroje vadinamas Meškučių, rečiau – Marijampolės piliakalniu. Piliakalnis buvo Tarpučių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, o nuo Meškučių jį skiria Pabaigai ir Ungurinė (Marijampolės seniūnija). Kultūros vertybių registre vadinamas Meškučių piliakalniu, tačiau vietovės pavadinimas nenurodomas. Šiuo metu piliakalnis yra Marijampolės miesto teritorijoje. Didžiąją piliakalnio dalį iki XIX a. nuplovė Šešupė, todėl pirminė jo išvaizda ir dydis nežinomi. XX a. piliakalnio liekanas apardė duobės. Dabar piliakalnio liekanos dirvonuoja, erozija sulėtėjusi. Piliakalnis su gyvenviete datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, šiuo metu saugomas kaip į registrą įrašytas kultūros paveldo objektas. Šalia piliakalnio esančios papėdės gyvenvietės teritorijoje aptiktos mirusiųjų deginimo ir laidojimo vietos. Mūsų protėviai mirusiuosius degindavo, jų kaulus išbarstydavo laukuose. Apie tokį laidojimo būdą Baltijos regione nebuvo žinoma ir tokiu vertingu radiniu kol kas negali didžiuotis nė viena Baltijos valstybių. Apie 110 m. į pietvakarius nuo piliakalnio, kitapus bevardžio upelio, Pabaigų kaimo žemėje stūkso kito piliakalnio, vadinamo Marcinkalniu, liekanos.

0 Comments

Kneipo terapijos pojūčių takas

Marijampolė garsėja futbolo komanda „Sūduva“, o „Via Baltica“ einanti pro Šunskus – viena svarbiausių transporto arterijų šiaurės-pietų kryptimi. Norite sužinoti koks jausmas basomis eiti per futbolo maniežo dangą ar „Via Baltica“ asfalto skaldą? Tuomet Jums būtina išbandyti refleksoterapinį taką Šunskuose, kurio ilgis net 88 metrai! Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Tako pradžia – sintetinė futbolo maniežo danga, toliau – kelio „Via Baltica“ asfaltas, geležinkelio „Rail Baltica“ skalda, Marijampolės miesto senasis brukas. Nuo jo nužengus basomis pėdomis keliausite įvairiais natūraliais paviršiais, beje, vienas iš tako etapų – ekstremalus ruožas – stiklo šukės.

0 Comments

Amalvos pelkės pažintinis takas

Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Marijampolės miesto, įrengtas Amalvos pažintinis takas. Šis pažintinis takas veda lankytojus į vieną didžiausių Suvalkijoje Amalvos pelkę, kurioje gamtos mylėtojai galės pasidžiaugti pelkės platybėmis ir tako informaciniuose stenduose susipažinti su pelkės istorija bei jos ekosistema, gyvūnija ir augalija. Pažintinio tako pradžioje įrengta apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria nuostabi Amalvos pelkės panorama bei tolesnis Žuvinto biosferos rezervato kraštovaizdis, kuriame yra ir kitų lankytinų objektų. Anot miškininkų, tai labai natūralus ir unikalus Sūduvos gamtos kampelis, kurį būtina pamatyti. Gamtinio – pažintinio tako informaciniai stendai, kuriuos parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija, nurodo, kad Amalvos pelkėse gyvena arti šimto paukščių, o specifinė pelkių aplinka labai įtakoja gyvūniją, todėl čia galima sutikti pelkinius satyrus, paprastąsias angis, briedžius ir vilkus bei kitus žvėris, kuriuos įdomu pamatyti gamtos mylėtojams. Kaip patekti prie Amalvos pažintinio tako: Iš Marijampolės važiuoti Prienų kryptimi, prie Meškėnų liepos sukti į dešinę link Bukonių ir, pravažiavus Bukonis, važiuoti link Daukšių, kol ir privažiuosite taką. Galima atvažiuoti iš Daukšių pusės: Daukšiuose pravažiuoti bažnyčią ir tiltą per Dovinę, o sankryžoje sukti į kairę link Bukonių, kol privažiuosite taką.

0 Comments

Buktos pažintinis takas

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo įrengtas Buktos gamtinis-pažintinis takas, kuris greitai išpopuliarėjo ir susilaukė lankytojų visais metų laikais. Šis takas tapo puiki vieta praleisti laiką su šeima, o čia atvykusieji dažnai surengia ir iškylą su užkandžiais bei laužu. Turistų poreikiams patenkinti įrengta poilsiavietė miško apsuptyje. Ji įsikūrusi vos 700 metrų nuo pažintinio tako, o apie ją primena pastatyti kelio ženklai. Tai puiki galimybė su šeima ir vaikais praleisti laiką natūralioje gamtoje, lavinti mažuosius mokant juos medžių pavadinimų ar atpažinti įvairius augalus, grybus, uogas. Poilsiavietėje galima rasti visko, ko reikia gerai iškylai – pavėsinė, sūpynės, šiukšlių dėžės ir tualetas. Čia laiką galima praleisti kitaip nei įprastai – speciali laužavietė sukurta tam, kad būtų galima vietoje pasikabinti puodą ir čia išsivirti sriubą, pavalgyti medžių apsuptyje. Pasigrožėti galima ir čia esančiu tvenkiniu, kuris yra unikalus, kadangi pusė tvenkinio yra atnaujinta, padidinta, o kita pusė, siekiant apsaugoti natūralią gamtą ir ekosistemą, palikta natūrali pelkė. Buktos giria – unikali ypač botanikams ir gamtininkams. Šioje, vienoje iš vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų vien tik žolinių augalų čia suskaičiuojame daugiau nei 500. Buktos pažintinis takas siūlo Jums 1.3 ir 1,7 km ilgio pažintinį pasivaikščiojimą, kurio metu 7 įrengtose stotelėse galėsite susipažinti su skroblynais, aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, su tako aplinkoje augančiomis ir gyvenančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

0 Comments

P.Š.B.

Katės atvaizdas susijęs su Marijampolės įkūrimo istorija. 1750 metais grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė įsakė pastatyti bažnyčią, aplink kurią ir įsikūrė šaunus Marijampolės miestas. Vietos žmonės kalba, kad grafienė labai mylėjo kates ir globojo ne vieną. Todėl Marijampolėje galima rasti tiek daug kačių atvaizdų, o čia tik vienas iš jų! Ši katė nutapyta savanorių plaštakomis, merktomis į dažus. Kas gali atsisakyti pagundai ranka palytėti švelnų padarėlį?

0 Comments