Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio BPL bataliono statinių kompleksas

Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas yra viena iš lankytinų, istorinių – kultūrinių vietų Marijampolėje. Batalionas dalyvavo Lietuvoje vykusiuose tradiciniuose Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos” renginiuose, pirmą kartą Lietuvos istorijoje pristatydamas karinį paveldą, bei 2011 m. sieninę tapybą išlikusią bataliono kareivinėse nuo 1938 m.

0 Comments

Haknasat Orhim arba Choralinė sinagoga

Dar XIX amžiuje miestų raidą pakeisdavo dažnai kylantys gaisrai. Be gyvenamosios vietos likdavo dešimtys, o kartais ir šimtai šeimų. Gaisrai niokojo ir mūsų miestą. Po 1894 metų gegužės 26 dienos kilusio gaisro buvo nuniokotas miesto centras ir tuometinė Policijos, dabar P. Butlerienės gatvė, todėl atstatant miestą atsirado erdvė, kurioje iškilo nauja Sinagoga. 1899 metais miesto architektas Valerij Rybarski parengė maldos namų projektą ir tikėtina, kad po metų Marijampolę papuošė gražus statinys. Sinagoga buvo mūrinė, tinkuota, dvišlaičiu stogu, nevientiso tūrio, su gausiais puošybos elementais. Tarp jų – iškilios tinko rozetės, arkinių nišelių eilė pagrindiniame fasade, taip pat frontono nišoje įkomponuotas simbolinis Toros motyvas. Sovietų valdžia čia buvo įkūrusi paruošų sandėlį bei daržovių parduotuvę. 1985 metais pastatas rekonstruotas ir jame įkurti inžinierių namai, o po dešimtmečio čia pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras, kuriam 2013 m. suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Čia atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija. Pasakojama graži legenda, kad švenčiant Purimą (Pavasario šventę) marijampoliečių žydų bendruomenė rinkdavo maistą vargšams. Visi prisidėdavo kiek galėdavo, tik vienas turtingas žydas atsisakydavo aukoti skurstantiems. Tada aukų rinkimo komitetas, pasitaręs su rabinu, nusprendė per Purimo šventę prie turtuolio durų pastatyti suaukoto maisto pintinę ir nepaimti jos tol, kol minėtas turtingas žmogus, nepaaukos vargšams didelės pinigų sumos. Nuo tada šis marijampolietis niekada nebeužmiršdavo skurdžiau gyvenančių kraštiečių.

0 Comments

Geležinkelio stotis

Marijampolės geležinkelio stotis, statyta 1923–1924 metais ir turinti didelę architektūrinę vertę. Tai yra vienas iš puošniausių tokio funkcinio stiliaus objektų Lietuvoje. Kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu stotis originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje. Stotis dviaukštė, su stambiu vietinio vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaukščiais bagažinės ir administracinių patalpų tūriais. Pastatas mūrinis, išorės sienos dengtos raudonomis apdailos plytelėmis su tinkuotų dalių intarpais. Asimetriška, laipsniškai besivystanti pastato kompozicija būdinga moderno krypčiai. Pastato dekore esama ir istorinių stilių reminescencijų (atikų puošybos elementai artimi neobarokui, aukšti dūmtraukiai perimti iš neogotikos), tačiau stilizacijos dėka šios detalės harmoningai siejasi su visuma. Vertingi ir saugotini pastato elementai ir dalys yra pastato tūris, autentiškas medžiagiškumas, fasadai ir jų dekoras, interjerai ir jų dekoras, planinė – erdvinė struktūra, autentiški stalių gaminiai (keleivių laukiamosios salės suolai, durys, langai).

0 Comments
Read more about the article Paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui
OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui

Aikštėje, priešais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką, 1993-01-06 atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas: „metale įamžino rašytojo dvasios pasaulį bei kūrybos palikimą“. Projektą parengė architektas Valentinas Medelis. Vincas Mykolaitis-Putinas – Lietuvos poetas ir prozininkas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas. 1909 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“. 1933 metais pasirodęs romanas sulaukė milžiniško populiarumo. „Altorių šešėly“ – pirmasis kūrinys lietuvių literatūroje, kuriame taip išsmiai parodomas XX a. pradž. kunigų gyvenimas ir atskleidžiami jauno kunigo išgyvenimai. Kūrinio sėkmę nulėmė ir faktas, kad autorius pats būdamas kunigu atkartojo savo herojaus likimą: 1935 metais pasitraukė iš kunigų luomo ir vedė. Atidengiant paminklą kunigas-poetas Juozas Barkauskas sakė: „Tai mūsų literatūros Prometėjas. Įkūrė savo dvasios ugnį ir ją paliko, bet kartu paliko ir lietuviškos dvasios tvirtumą – tylus, ramus, bet atlaikantis visas audras...

0 Comments

Paminklas LDK kunigaikščiui Vyteniui

Skulptorius Gabrielius Stanulis paminklą kunigaikščiui Vyteniui kariniame miestelyje buvo sukūręs 1938-aisiais. Jis testovėjo dvejus metus. 1940-aisiais, prasidėjus sovietų okupacijai, batalione įsikūrė sovietų desantininkų divizija, paminklas buvo nugriautas ir suniokotas. Istoriniu ir kultūriniu paveldu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione imta rūpintis po 1993-iųjų, kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Paminklą toje pačioje vietoje — tvenkinio saloje 2009 metų kovo mėnesį atkūrė skulptorius Julius Narušis. Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai. Parke stovi skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Bet kuris marijampolietis gali patvirtinti, kad tai puiki vieta pasigrožėti gamta, pailsėti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos.

0 Comments

Paminklas Tauro apygardos partizanams

2003-11-21 minint Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus dešimtmetį, Vytauto Didžiojo parke atidengtas paminklas Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams žuvusiems už Lietuvos laisvę. Paminklo statybą inicijavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės skyrius (LPKTS MS). Autoriai – Alfonsas Ambraziūnas ir Arūnas Lukoševičius. Paminklo idėjai išreikšti skulptorius pasirinko stilizuotą pasvirusio Vyčio kryžiaus formą, kuri lyg metamas šešėlis atsikartoja paminklo pagrinde. Įspūdį sustiprina juodas granitas ir detalės: nulūžęs kardas, simbolinė žuvusio ar nukankinto partizano figūra. Paminklas pastatytas šalia V. Bagdono namo (buvusios NKGB būstinės), kurio rūsiuose kalėjo, buvo kankinami, žudomi ir čia pat parke laidojami pasipriešinimo kovų dalyviai. Tauro apygarda buvo: „Viena pirmųjų partizanų apygardų Lietuvoje, įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrityje, Skardupių bažnytkaimyje. Apygardos įkūrimo iniciatorius – Skardupių parapijos klebonas Antanas Ylius. Šios apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, o taip pat okupuotoje Seinų apskrityse. Pradžioje Tauro apygardą sudarė 4 rinktinės (vėliau jų liko 3): Vytauto, Geležinio Vilko ir Žalgirio. Apygarda leido laikraštį „Laisvės žvalgas“, viena pirmųjų įvedė kariškas uniformas, sukūrė apygardos partizanų statutą, himną ir priesaiką, turėjo savo teismą“, organizavo partizanų mokymo kursus.Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai. Parke stovi skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Bet kuris marijampolietis gali patvirtinti, kad tai puiki vieta pasigrožėti gamta, pailsėti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos.

0 Comments

Paminklas Kristijonui Donelaičiui

„Sveiks svieteli margs...“ – su praeiviais sveikinasi lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Paminklas prie evangelikų liuteronų bažnyčios atidengtas 2013-11-22. Taip pažymėti 300–ąsias literatūros klasiko metines kilo Marijampolės K. Donelaičio draugijai (vadovė Vida Mickuvienė). Sumanymą įgyvendino skulptorius Zigmas Buterlevičius ir architektas Gintautas Vieversys. Paminklas pastatytas už aukotojų lėšas, o jo papėdėje įmūryta kapsulė su geradarių pavardėmis ir parašais. Kristijonas Donelaitis – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Minint 300–ąsias poeto gimimo metines UNESCO šį jubiliejų įtraukė į 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą, o poema „Metai“ pripažinta Europos literatūros paveldo šedevru.

0 Comments

Paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui

Gimnazijos kieme stovi paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui, būtent vienu iš jo slapyvardžių ir pavadinta gimnazija. Paminklas atidengtas 1992 metais, jo autorius – žinomas Lietuvos skulptorius, mūsų kraštietis Petras Aleksandravičius. Rygiškių Jonas – vienas iš pačių populiariausių J. Jablonskio slapyvardžių, kuriame įamžintas jo gimtasis Rygiškių kaimas Šakių rajone.

0 Comments

Paminklas Vytautui Didžiajam

2003 m. marijampoliečiai Vytautų klubo nariai iškėlė idėją, kad parke būtų pastatytas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, ir pradėjo rinkti lėšas sumanymui įgyvendinti. 2010 m. gegužės 22 d. idėja virto realybe – rekonstruotame parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Iš granito iškaltą 9 m aukščio monumentą sudaro postamentas ir ant žirgo šuoliuojančio Vytauto Didžiojo figūra.

0 Comments