Graikija

Graikijos panteono motyvas šiai sienai suteikia tvirtumo ir stabilumo jausmą, o pasaulinės pandemijos akivaizdoje – progą kiekvienam keliauti, nors ir mintyse. Pasiruoškite iškylos krepšį ir atvykite čia su šeima, draugais ar artimaisiais, surenkite pikniką ir pasijuskite tarsi svečiuotumėtės didingoje Graikijoje.

0 Comments

Spurgų gyvatė

Spurgų gyvatė atšliaužė net 7195 kilometrus iš Klivlando, Ohajo valstijos (JAV), taip sujungdama Marijampolę su autorių gimtuoju kraštu. Spurgos vaizduoja gyvatės odos raštą ir puikiai įsilieja į miesto industrinį gyvenimą dėl čia gaminamų visame pasaulyje žinomų spurgų. Menininkai tikisi, kad kiekvienas, pamatęs šį piešinį, nusišypsos, nusipirks spurgą ir jo diena taps kur kas gražesnė. Pasak menininkų, spurgų gyvatės misija – sukelti kiekvienam ją pamačiusiam šypseną ir suteikti laimės.

0 Comments

Nuopuolis

Kartais žmonės elgiasi kaip katės, kurios, įdėmiai stebėdamos savo grobį, laukia lemtingos jo klaidos, kad galėtų užpulti ir suėsti. Žmonės taip pat laukia kitų nuopuolio, kad šiems suklupus galėtų pasmerkti ar nuteisti. Piešinyje vaizduojamos kačių akys – tai žmonių elgesio su daug gyvenime pasiekusiu, bet kartą suklupusiu žmogumi atspindys.

0 Comments

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, buvusi Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė

Ši šventovė susijusi su Augustavo arba Marijampolės Dievo Motinos stebuklu. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui po pirmųjų pergalių svaigulio rusų kariuomenę iš Rytų Prūsijos vokiečiai nustūmė atgal ir Augustavo miškuose caro kariuomenė pakliuvo į apsuptį. 1914 metų rugsėjo 1 – ąją (pagal senąjį kalendorių) apie 11 valandą vakaro kirasyrų būrio kareiviai išgirdę netoliese priešų judėjimą, puolė ant kelių ir pradėjo melstis. Po kiek laiko kirasyrai išvydo danguje ryškią žvaigždę, kuri virto mažų žvaigždučių spiečiumi iš kurio pasirodė Dievo Motina su kūdikiu ant rankų. Ji ranka parodė kryptį į vakarus. Šis vaizdas danguje išbuvo pusvalandį, tada atitokę kariai sėkmingai pasitraukė iš apsupties. Šį stebuklą matė ir netoliese įsikūręs Dono kazokų būrys. Po rugsėjo pirmosios vokiečių puolimas visame fronte nuslopo… Šventasis Rusijos sinodas išnagrinėjęs šį įvykį 1916 metais jį pripažino stebuklu.

0 Comments

Šv. Margaritos ligoninė. Seniausias Marijampolės mūrinis pastatas

Senoji Marijampolės ligoninė pastatyta, kai Užnemunė ir mūsų miestas buvo atitekę Prūsijai. Ligoninėje buvo 30 lovų pacientams. Prezidentas Kazys Grinius savo atsiminimuose yra užrašęs tokią šios ligoninės atsiradimo istoriją : „Marijampolę aplankiusi Prūsų karalienė, labai gera moteris, ji sutiko mieste du nuskurusius, nušalusius vaikus, kurie prašė išmaldos. – O kodėl jūs neinat į mokyklą, kodėl nesigydot šašų? – paklausė karalienė. Vaikai atsakė, kad nei mokyklos, nei gydytojo čionai nesą. Tada karalienė liepė savo palydovui užsirašyti, kad mieste būtų pastatyta mokykla ir ligoninė.“ Ta geroji moteris, kurią  Prūsijos gyventojai šventąja laikė, buvo karalienė Luiza, Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio 1797 – 1840 metais, žmona.

0 Comments

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir kunigų marijonų vienuolynas

1739 metais buvusio Stara Būdos kaimo vietoje grafai Markas Antonijus ir Pranciška Butleriai įkūrė Storopolės miestą. 1750 metais pakvietė marijonus vienuolius įsikurti šalia miestelio ir pastatydino jiems medinę bažnyčią bei vienuolyną. Naujasis miestas buvo pavadintas Marijampole – Marijonų miestu. Žmonės pasakoja gražią legendą, kaip grafienė Pranciška rinko vietą bažnyčiai. Ji pėsčia išėjo iš Kvietiškio dvaro ir eidama kalbėjo rožinį. Kur ji pabaigusi dešimtį Sveika Marija ir kalbėjo Tėve mūsų, ten jos palydovai pasodino liepą. Grafienė rožinį pabaigė kalbėti netoli Šešupės ir pabaigusi tarė: „Čia bus bažnyčia“. Toje vietoje ir buvo pastatyta bažnyčia, o tą kelią žmonės praminė rožanškeliu.

0 Comments

Alaus namas

Namas P. Butlerienės ir Laisvės gatvių kampe buvo pastatytas tarpukario Lietuvoje. Jame įsikūrė alaus ir kitų alkoholinių gėrimų pirklys. Pastato fasadą puošianti reklama – buteliai, pasak senų marijampoliečių, nulėmė šio namo likimą. Po antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė „šnapsinė“, o namo bokštelyje gyvenusi bobutė prekiavo naminuke. Ši reklama vienintelė Marijampolėje išlikusi nuo XX a. pradžios.

0 Comments

Choralinė sinagoga

Pasakojama graži legenda, kad švenčiant Purimą (Pavasario šventę) marijampoliečių žydų bendruomenė rinkdavo maistą vargšams. Visi prisidėdavo kiek galėdavo, tik vienas turtingas žydas atsisakydavo aukoti skurstantiems. Tada aukų rinkimo komitetas, pasitaręs su rabinu, nusprendė per Purimo šventę prie turtuolio durų pastatyti suaukoto maisto pintinę ir nepaimti jos tol, kol minėtas turtingas žmogus, nepaaukos vargšams didelės pinigų sumos. Nuo tada šis marijampolietis niekada nebeužmiršdavo skurdžiau gyvenančių miestiečių.

0 Comments

Kačių kiemelis

Legenda byloja, kad Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė labai mylėjo ir globojo kates. Gali būti, kad tai ne tik graži legenda, kadangi grafienės globėja buvo šventoji Pranciška Romietė, o kaip žinia, Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Pertvarkant miesto senamiestį jame atsirado su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės katės. Kiemelis greitai tapo visų pamėgta vieta, o miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Tačiau suvalkietiško charakterio katės finansinių pageidavimų nepildo… Nors pabandyti tikrai verta. Jeigu kačių kiemelyje prisėsite su kavos puodeliu, galbūt sulauksite ir pamatysite gyvus senamiesčio katinus, kurie čia užsuka tikėdamiesi būti pavaišinti gardžiu kąsneliu.

0 Comments

Istorinis kelias Sankt Peterburgas – Varšuva

Pašto traktas pradėtas tiesti 1828 metais – trečiaisiais caro Nikolajaus I valdymo metais. Traktą pavyko baigti 1836 metais. Tuo metu tai buvo modernus kelias, svarbus ekonominei plėtrai ir politinei veiklai. Trakto reikalams buvo pastatytos pašto stotys, stočių prižiūrėtojų namukai, kelio užkardos, karčiamos. Jono Basanavičiaus aikštėje šį istorinį kelią žymi aikštės dangoje įmontuoti šviestuvai. Aikštės skverelyje (už Policijos administracinio pastato) meno simpoziumo „Malonny“ įkūrėjas menininkas Ray Bartkus nutapė kūrinį, kuriame Kanados poetas, dainininkas, dainų tekstų kūrėjas Leonardas Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį. Ant sienos pavaizduotų Bobo Dylano ir Leonardo. Coheno šaknys – Suvalkijoje, todėl šis darbas yra sąsaja su jų protėvių kraštu.

0 Comments