Kačių kiemelis

Legenda byloja, kad Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė labai mylėjo ir globojo kates. Gali būti, kad tai ne tik graži legenda, kadangi grafienės globėja buvo šventoji Pranciška Romietė, o kaip žinia, Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Pertvarkant miesto senamiestį jame atsirado su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės katės. Kiemelis greitai tapo visų pamėgta vieta, o miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Tačiau suvalkietiško charakterio katės finansinių pageidavimų nepildo… Nors pabandyti tikrai verta. Jeigu kačių kiemelyje prisėsite su kavos puodeliu, galbūt sulauksite ir pamatysite gyvus senamiesčio katinus, kurie čia užsuka tikėdamiesi būti pavaišinti gardžiu kąsneliu.

0 Comments

Istorinis kelias Sankt Peterburgas – Varšuva

Pašto traktas pradėtas tiesti 1828 metais – trečiaisiais caro Nikolajaus I valdymo metais. Traktą pavyko baigti 1836 metais. Tuo metu tai buvo modernus kelias, svarbus ekonominei plėtrai ir politinei veiklai. Trakto reikalams buvo pastatytos pašto stotys, stočių prižiūrėtojų namukai, kelio užkardos, karčiamos. Jono Basanavičiaus aikštėje šį istorinį kelią žymi aikštės dangoje įmontuoti šviestuvai. Aikštės skverelyje (už Policijos administracinio pastato) meno simpoziumo „Malonny“ įkūrėjas menininkas Ray Bartkus nutapė kūrinį, kuriame Kanados poetas, dainininkas, dainų tekstų kūrėjas Leonardas Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį. Ant sienos pavaizduotų Bobo Dylano ir Leonardo. Coheno šaknys – Suvalkijoje, todėl šis darbas yra sąsaja su jų protėvių kraštu.

0 Comments

Paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui

Jonas Jablonskis į mūsų kalbą yra įdiegęs daugybę naujadarų, be kurių nė vieną dieną šiandien negalime apsieiti. Dabar veikiausiai neturėtume tokių žodžių, kaip ateitis, praeitis, tautietis, valstietis, mokslininkas, bendradarbis, valdyba, teismas, vaizduotė, įtaka, įspūdis, pažanga, deguonis ir kt. Tačiau Jonas Jablonskis negailestingai vijo iš raštų nevykusiai nukaltus naujadarus, pvz.: ateitinė (ateitis), įtūra (turinys), mokslinyčia (mokykla), rankvedys (vadovėlis), rašėjas (rašytojas), vaizdena (vaizduotė) ir kitus. O kaip lietuvių literatūrinės kalbos tėvo dėka atsirado žodis mokinys? Plačiai žinomas  pasakojimas, kaip dar būdamas studentu Jonas Jablonskis atostogoms grįžo į tėviškę ir pakeliui pamatė valstietį jaučiais ariantį lauką, tačiau jaunas jautukas tik ėjo šalimais. Paklausus kodėl jautukas „tinginiauja“ valstietis atsakė, kad jis dar tik mokinukas. Mokosi dirbti eidamas šalia vyresnio jaučio. Taip „školniką“ ir kitus nelietuviškus besimokančių vaikų pavadinimus pakeitė mokinys ir išliko iki šių dienų.

0 Comments

Evangelikų liuteronų bažnyčia ir mokykla (pastatyti XIX amžiaus pirmoje pusėje)

Kadangi Marijampolės evangelikų liuteronų parapija buvo nedidelė, todėl trūko pinigų jos išlaikymui. 1824 metais bažnyčios taryba nusprendė kreiptis į  carą Aleksandrą I ir prašyti valstybės pagalbos kunigo ir parapijos išlaikymui. Apie to prašymo įteikimą pasakojama tokia istorija. Caras keliavęs per dabartinės Marijampolės neapgyventus plotus. Tad, kad atkreiptų caro dėmesį, bažnyčios tarybos narys Trapas pasibalnojęs arklį ir jojęs. Staiga jis ir arklys įkritę į rūsį, kurių ten buvę gausu. Caras iš tiesų į tai atkreipė dėmesį ir, priėmęs jau supurvintą prašymą, pareiškė, kad jis tikrai būsiąs patenkintas. Caras davė vienkartinę pašalpą – 10.000 lenkiškų zlotų ir kas metai – po 1.300 zlotų.

0 Comments

Buktos dvaras

Buktos dvaro vertingosios savybės – planavimo sprendiniai – dvaro sodybos plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – kluono vieta, liekanos, žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas, takai, keliai ar jų dalys, želdynai ir želdiniai – liepų eilė, alėjų fragmentai, lapuočių medžių (dominuoja paprastieji klevai, ąžuolai, liepos) juosta pietinėje sodybos dalyje. Pirminė ir istorinė paskirtis –gyvenamoji, ūkinė. Dvaro amžius – XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia. Dvarui priklausė ir 2 tvartai, kumetynas, sandėlis, namas. Teigiama, jog senovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie priėjo prie Žuvinto ežero. Pirmąkart dvaras paminimas 1520 – 1525 metų dokumentuose. Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. 1569 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas šias žemes (apie 17 valakų) perdavė valdyti Lukui Volfui. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. Vienas iš dvarininkų XIX a. 8 – 9 dešimtmečiuose pastatė dviaukštį mūrinį dvaro namą, turėjusį gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Sienų storis siekia 70 cm. Iš pastato struktūros galima spręsti, kad dvi tarpusavyje sujungtos rūmų dalys yra statytos ne vienu metu.

0 Comments
Read more about the article Ivoniškio (Gudelių) buvusio dvaro sodybos fragmentai
SONY DSC

Ivoniškio (Gudelių) buvusio dvaro sodybos fragmentai

Ivoniškio (Gudelių) dvaras žinomas nuo XVI amžiaus, kai Gudeliai su aplinkiniais kaimais priklausė grafams Tiškevičiams. Apie 1700 metus grafas Tiškevičius pastatė koplyčią prie dvaro, sustiprindamas religinę dvaro įtaką apylinkėms. Manoma, kad to meto koplyčia ir dvaro rūmas sudegė apie 1803 metus. Nuo XIX amžiaus antros pusės Gudeliai priklausė Ivoniškio dvarui. Dvaras turėjo penkias smukles, spirito daryklą (bravorą) ir daug kitų ūkinių pastatų. Tarpukariu rūmai buvo dar palyginti gerai išsilaikę. Po Antrojo pasaulinio karo juose įsikūrė progimnazija, vėliau – septynmetė mokykla. 1968 metais rūmai nugriauti, o kituose pastatuose įsikūrė kolūkio kontora.

0 Comments

Šunskų kapinaitės

Tomo Ferdinando Žilinsko kapas yra Šunskų kapinaitėse. Lietuvos mokytojų tėvu vadintas pedagogas, kultūros veikėjas, varpininkas, draudžiamos lietuvių spaudos platintojas, kartu su kitais pedagogais per 37 metus parengė apie 700 mokinių. Anot J. Jablonskio, T. Žilinskas buvo ,,Didis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte”. Gimė 1840 metais, Domeikų kaime, Šunskų valščiuje. Mirė 1925 metais.

0 Comments

Masinė žydų žudynių vieta ir kapavietė

1941 metais prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, jau liepos 7 dieną Marijampolėje nužudyti pirmieji 32 marijampoliečiai žydai, o liepos 18 dieną – dar 53. Tai buvo tik pradžia. 1941 metų rugsėjo 1-ąją kareivinių šaudyklos teritorijoje buvo nužudyta daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių, tarp jų – beveik visi marijampoliečiai žydai. Žudynes vykdė Joachimo Hammanno „skrajojantis būrys“, kurio pagrindą sudarė lietuviškasis Tautos darbo apsaugos batalionas, o tiksliau, 3-ioji kuopa. Marijampolėje žydų žudynės vyko miesto teritorijoje, todėl šūvius ir aukų klyksmą girdėjo visa Marijampolė. Čia buvo palaidota dalis mūsų miesto.

0 Comments

Naujosios žydų kapinės

Šiose kapinėse žydai buvo laidojami 1918-1940 metais. Tik 1992 metais jos buvo sutvarkytos. Tvarkant kapines, aptikta vienuolika akmeninių antkapių. Dešimt jų – sustatyti ratu, tai, ko gero, simbolizavo minjaną, kuri žydų religijoje vaizdavo, jog, norint sukalbėti kolektyvinę maldą, būtinas dešimties suaugusių vyrų skaičius. Vienas antkapio akmuo, paliktas nuošalyje, jo suradimo vietoje. Taip pat yra išlikę šių kapinių tvoros pamatai.

0 Comments

Senosios žydų kapinės

Įkurtos XVIII amžiaus antroje pusėje. Čia amžinojo poilsio atgulė pirmasis Marijampolės rabinas Haimas Perelmuteris Šeršoveris, apie 1825 metus pastatęs pirmąją mūsų mieste medinę sinagogą. Kapinės sovietinės okupacijos metais buvo sunaikintos. 1991 metais buvusių kapinių teritorijoje pastatytas paminklinis akmuo.

0 Comments