Jono Kriščiūno tėviškė (1888 –1973)

Tėviškė

Jonas Kriščiūnas – Lietuvos agronomas, bitininkas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė Stebuliškių kaime, mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, 1907 metais baigė Marijampolės gimnaziją. 1912–1913 metais dalyvavo Marijampolės ūkio draugijos veikloje, skaitė paskaitas žemės ūkio klausimais. 1913 metais baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. 1914–1917 metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje.

1919 metais Kvietiškyje (Marijampolės apskritis) suorganizavo žemės ūkio mokyklą. 1919–1927 metais Dotnuvos žemės ūkio technikumo dėstytojas. 1920 – 1922 metais buvo Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje, priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.

1925–1941 metais ir 1944–1973 metais — Žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1940–1941 metais ir 1944–1945 metais rektorius, 1945–1947 metais prorektorius, 1928–1941 metais ir 1944–1957 metais Augalininkystės, 1957–1962 metais Žemdirbystės katedros vedėjas, nuo 1940 metų profesorius. 1940 metais žemės ūkio mokslų garbės daktaras. 1941–1944 metais gyveno Rusijoje, beveik metus – Debiosų (Udmurtija) vaikų namų direktorius. 1956–1958 metais kartu buvo Kauno rajono Mičiurino kolūkio pirmininkas.

Cukrinių runkelių auginimo ir lietuviškos agronominės literatūros pradininkas, paskelbė apie 1000 straipsnių žemės ūkio klausimais. Knygelėje „Augalų ligos“ pirmasis Lietuvoje aprašė vabzdžius kenkėjus ir pavadino juos lietuviškais terminais. Propagavo augalų apsaugą, bitininkystę ir sėklininkyst