+370 642 23003 marijampoletic@gmail.com I-V 8:00-17:00 , VI-VII nedirbame. Pietų petrauka I-V 12:00-13:00

Jono Kriščiūno tėviškė

Jonas Kriščiūnas (1888 – 1973) – Lietuvos agronomas, bitininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Gimė Stebuliškių kaime, mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, 1907 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1912–1913 m. dalyvavo Marijampolės ūkio draugijos veikloje, skaitė paskaitas žemės ūkio klausimais. 1913 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. 1914–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje.

1919 m. Kvietiškyje (Marijampolės apskritis) suorganizavo žemės ūkio mokyklą. 1919–1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumo dėstytojas. 1920 – 1922 m. buvo Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje, priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.

1925–1941 m. ir 1944–1973 m. — Žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1940–1941 m. ir 1944–1945 m. rektorius, 1945–1947 m. prorektorius, 1928–1941 m. ir 1944–1957 m. Augalininkystės, 1957–1962 m. Žemdirbystės katedros vedėjas, nuo 1940 m. profesorius. 1940 m. žemės ūkio mokslų garbės daktaras. 1941–1944 m. gyveno Rusijoje, beveik metus – Debiosų (Udmurtija) vaikų namų direktorius. 1956–1958 m. kartu buvo Kauno rajono Mičiurino kolūkio pirmininkas.

Cukrinių runkelių auginimo ir lietuviškos agronominės literatūros pradininkas, paskelbė apie 1000 straipsnių žemės ūkio klausimais. Knygelėje „Augalų ligos“ pirmasis Lietuvoje aprašė vabzdžius kenkėjus ir pavadino juos lietuviškais terminais. Propagavo augalų apsaugą, bitininkystę ir sėklininkystę.

Vieta ir kontaktai

  • x