Lankytinos vietos

Padovinio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija). Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose. Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jame paslėpti senovės ginklai ir brangenybės, kad iš piliakalnio naktimis išeina ir pievoje klaidžioja dvi ugnelės. 1908 m. piliakalnį mini kunigas, istorikas Jonas Totoraitis. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Juozą Grinių jį saugoti. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas, kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu. Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Archeologinėje literatūroje vadinamas Meškučių, rečiau – Marijampolės piliakalniu. Piliakalnis buvo Tarpučių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, o nuo Meškučių jį skiria Pabaigai ir Ungurinė (Marijampolės seniūnija). Kultūros vertybių registre vadinamas Meškučių piliakalniu, tačiau vietovės pavadinimas nenurodomas. Šiuo metu piliakalnis yra Marijampolės miesto teritorijoje. Didžiąją piliakalnio dalį iki XIX a. nuplovė Šešupė, todėl pirminė jo išvaizda ir dydis nežinomi. XX a. piliakalnio liekanas apardė duobės. Dabar piliakalnio liekanos dirvonuoja, erozija sulėtėjusi. Piliakalnis su gyvenviete datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, šiuo metu saugomas kaip į registrą įrašytas kultūros paveldo objektas. Šalia piliakalnio esančios papėdės gyvenvietės teritorijoje aptiktos mirusiųjų deginimo ir laidojimo vietos. Mūsų protėviai mirusiuosius degindavo, jų kaulus išbarstydavo laukuose. Apie tokį laidojimo būdą Baltijos regione nebuvo žinoma ir tokiu vertingu radiniu kol kas negali didžiuotis nė viena Baltijos valstybių. Apie 110 m. į pietvakarius nuo piliakalnio, kitapus bevardžio upelio, Pabaigų kaimo žemėje stūkso kito piliakalnio, vadinamo Marcinkalniu, liekanos.

Marijampolė garsėja futbolo komanda „Sūduva“, o „Via Baltica“ einanti pro Šunskus – viena svarbiausių transporto arterijų šiaurės-pietų kryptimi. Norite sužinoti koks jausmas basomis eiti per futbolo maniežo dangą ar „Via Baltica“ asfalto skaldą? Tuomet Jums būtina išbandyti refleksoterapinį taką Šunskuose, kurio ilgis net 88 metrai! Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Tako pradžia – sintetinė futbolo maniežo danga, toliau – kelio „Via Baltica“ asfaltas, geležinkelio „Rail Baltica“ skalda, Marijampolės miesto senasis brukas. Nuo jo nužengus basomis pėdomis keliausite įvairiais natūraliais paviršiais, beje, vienas iš tako etapų – ekstremalus ruožas – stiklo šukės.

Šunskų fazanynas Gamtos paminklas Šunskų fazanynas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje…

Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Marijampolės miesto, įrengtas Amalvos pažintinis takas. Šis pažintinis takas veda lankytojus į vieną didžiausių Suvalkijoje Amalvos pelkę, kurioje gamtos mylėtojai galės pasidžiaugti pelkės platybėmis ir tako informaciniuose stenduose susipažinti su pelkės istorija bei jos ekosistema, gyvūnija ir augalija. Pažintinio tako pradžioje įrengta apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria nuostabi Amalvos pelkės panorama bei tolesnis Žuvinto biosferos rezervato kraštovaizdis, kuriame yra ir kitų lankytinų objektų. Anot miškininkų, tai labai natūralus ir unikalus Sūduvos gamtos kampelis, kurį būtina pamatyti. Gamtinio – pažintinio tako informaciniai stendai, kuriuos parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija, nurodo, kad Amalvos pelkėse gyvena arti šimto paukščių, o specifinė pelkių aplinka labai įtakoja gyvūniją, todėl čia galima sutikti pelkinius satyrus, paprastąsias angis, briedžius ir vilkus bei kitus žvėris, kuriuos įdomu pamatyti gamtos mylėtojams. Kaip patekti prie Amalvos pažintinio tako: Iš Marijampolės važiuoti Prienų kryptimi, prie Meškėnų liepos sukti į dešinę link Bukonių ir, pravažiavus Bukonis, važiuoti link Daukšių, kol ir privažiuosite taką. Galima atvažiuoti iš Daukšių pusės: Daukšiuose pravažiuoti bažnyčią ir tiltą per Dovinę, o sankryžoje sukti į kairę link Bukonių, kol privažiuosite taką.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo įrengtas Buktos gamtinis-pažintinis takas, kuris greitai išpopuliarėjo ir susilaukė lankytojų visais metų laikais. Šis takas tapo puiki vieta praleisti laiką su šeima, o čia atvykusieji dažnai surengia ir iškylą su užkandžiais bei laužu. Turistų poreikiams patenkinti įrengta poilsiavietė miško apsuptyje. Ji įsikūrusi vos 700 metrų nuo pažintinio tako, o apie ją primena pastatyti kelio ženklai. Tai puiki galimybė su šeima ir vaikais praleisti laiką natūralioje gamtoje, lavinti mažuosius mokant juos medžių pavadinimų ar atpažinti įvairius augalus, grybus, uogas. Poilsiavietėje galima rasti visko, ko reikia gerai iškylai – pavėsinė, sūpynės, šiukšlių dėžės ir tualetas. Čia laiką galima praleisti kitaip nei įprastai – speciali laužavietė sukurta tam, kad būtų galima vietoje pasikabinti puodą ir čia išsivirti sriubą, pavalgyti medžių apsuptyje. Pasigrožėti galima ir čia esančiu tvenkiniu, kuris yra unikalus, kadangi pusė tvenkinio yra atnaujinta, padidinta, o kita pusė, siekiant apsaugoti natūralią gamtą ir ekosistemą, palikta natūrali pelkė. Buktos giria – unikali ypač botanikams ir gamtininkams. Šioje, vienoje iš vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų vien tik žolinių augalų čia suskaičiuojame daugiau nei 500. Buktos pažintinis takas siūlo Jums 1.3 ir 1,7 km ilgio pažintinį pasivaikščiojimą, kurio metu 7 įrengtose stotelėse galėsite susipažinti su skroblynais, aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, su tako aplinkoje augančiomis ir gyvenančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis.