Blog
Archeologinėje literatūroje vadinamas Meškučių, rečiau – Marijampolės piliakalniu. Piliakalnis buvo Tarpučių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, o nuo Meškučių jį skiria Pabaigai ir Ungurinė (Marijampolės seniūnija). Kultūros vertybių registre vadinamas Meškučių piliakalniu, tačiau vietovės pavadinimas nenurodomas. Šiuo metu piliakalnis yra Marijampolės miesto teritorijoje.
Didžiąją piliakalnio dalį iki XIX a. nuplovė Šešupė, todėl pirminė jo išvaizda ir dydis nežinomi. XX a. piliakalnio liekanas apardė duobės. Dabar piliakalnio liekanos dirvonuoja, erozija sulėtėjusi. Piliakalnis su gyvenviete datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, šiuo metu saugomas kaip į registrą įrašytas kultūros paveldo objektas. Šalia piliakalnio esančios papėdės gyvenvietės teritorijoje aptiktos mirusiųjų deginimo ir laidojimo vietos. Mūsų protėviai mirusiuosius degindavo, jų kaulus išbarstydavo laukuose. Apie tokį laidojimo būdą Baltijos regione nebuvo žinoma ir tokiu vertingu radiniu kol kas negali didžiuotis nė viena Baltijos valstybių. Apie 110 m. į pietvakarius nuo piliakalnio, kitapus bevardžio upelio, Pabaigų kaimo žemėje stūkso kito piliakalnio, vadinamo Marcinkalniu, liekanos.