Menas

Spurgų gyvatė atšliaužė net 7195 kilometrus iš Klivlando, Ohajo valstijos (JAV), taip sujungdama Marijampolę su autorių gimtuoju kraštu. Spurgos vaizduoja gyvatės odos raštą ir puikiai įsilieja į miesto industrinį gyvenimą dėl čia gaminamų visame pasaulyje žinomų spurgų. Menininkai tikisi, kad kiekvienas, pamatęs šį piešinį, nusišypsos, nusipirks spurgą ir jo diena taps kur kas gražesnė. Pasak menininkų, spurgų gyvatės misija – sukelti kiekvienam ją pamačiusiam šypseną ir suteikti laimės.

Kartais žmonės elgiasi kaip katės, kurios, įdėmiai stebėdamos savo grobį, laukia lemtingos jo klaidos, kad galėtų užpulti ir suėsti. Žmonės taip pat laukia kitų nuopuolio, kad šiems suklupus galėtų pasmerkti ar nuteisti. Piešinyje vaizduojamos kačių akys – tai žmonių elgesio su daug gyvenime pasiekusiu, bet kartą suklupusiu žmogumi atspindys.

Katės atvaizdas susijęs su Marijampolės įkūrimo istorija. 1750 metais grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė įsakė pastatyti bažnyčią, aplink kurią ir įsikūrė šaunus Marijampolės miestas. Vietos žmonės kalba, kad grafienė labai mylėjo kates ir globojo ne vieną. Todėl Marijampolėje galima rasti tiek daug kačių atvaizdų, o čia tik vienas iš jų! Ši katė nutapyta savanorių plaštakomis, merktomis į dažus. Kas gali atsisakyti pagundai ranka palytėti švelnų padarėlį?

IN.side. OUT piešinys kalba apie mokyklą, nes mokykla vaikui - vieta, kur jis, atsiskyręs nuo savo šeimos, kuria savo asmenybės paveikslą išorei. Taip pat šis piešinys kalba apie patyčias – dažnas ir tepamato išorinį paveikslą, nes akys nesugeba prasibrauti iki širdies, iki trapios menininko ar genijaus sielos, iki „IN asmenybės“ klaidų. Visas gyvenimas sudarytas iš skirtingų detalių, tačiau kiekviena dalis (kartais skaudi ar iš pradžių nesuprantama) yra reikalinga, nes ji – bendra paveikslo dalis. Nuo požiūrio priklauso tai, ką žmogus mato – baltą detalę ar už jos slypinčius neaprėpiamus kosmoso, kūrybos, fantazijos tyrus. IN.side. OUT piešinys kalba apie tai, kad Tu esi tas, kuris kuria arba griauna, stato sienas ar apnuogina širdį, būna IN arba OUT pusėje.

Poliklinikos siena Eli pasirodė tinkama paveikslui, kurio tema būtų kiekvieno žmogaus juntama dilema dėl medikamentų būtinumo ir kartu mūsų piktnaudžiavimo jais ir priklausomybės. Niekas taip nedemonstruoja žmogaus pažeidžiamumo ir saviraiškos kaip pražiota burna. Išsižiojama valgant, geriant, kvėpuojant, žiovaujant, rėkiant, išreiškiant nusistebėjimą ar paliepus gydytojui. Vaistai ir pražiota burna šiame paveiksle simbolizuoja mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybes.

Ray Bartkus, piešdamas laiptus ir kitus architektūrinius elementus šalia esančių tikrų laiptų ir sienų, sukuria siurrealistinę, išmušančią iš vėžių, erdvę. Šioje erdvėje tampa neaišku, kas yra tikra, o kas tėra iliuzija. Kartu dailininkas kvestionuoja realybės suvokimą. Galvoje gimę vaizdiniai keičia pasaulį aplink mus. Galima netgi teigti, kad vaizduotė kuria realybę.

Šis kūrinys polemizuoja su garsaus belgų siurrealisto Rene Magritte piešiniu, kuriame realistiškai pavaizduota pypkė. Po pypke autorius užrašė: „Ceci n'est pas une pipe“ (liet. Tai ne pypkė), norėdamas pabrėžti, kad tai, ką žiūrovas mato, yra tik iliuzija, sukurta dažais ant popieriaus. Ray Bartkus apvertė tokią logiką aukštyn kojomis. Jis ant namo sienos nutapė dangaus lopinėlį ir užrašė: „Ceci n'est pas un mur“ (liet. Tai ne siena), teigdamas, kad vaizduotė sukuria naują realybę.

Šio kūrinio autorė – animatorė, kūrybos procese visada galvojanti apie judesius ir jų sekas. Autorė, sumaniusi ši darbą, pasigamino popierinę lėlę, pagal kurią studijavo kūno, rankų, kojų padėtis bei judesius ir perteikė jų seką ant sienos. Piešinio herojė sklendžia virš minios, minia ją neša, ji krenta į minią, tampa minios dalimi ir kyla vėl. Tai iliustruoja individo ir žmonių bendruomenės tarpusavio dinamiką.

Ši žaidimų lenta simbolizuoja visiems gerai žinomą žaidimą „Gyvatės ir kopėtėlės“. Piešinys patobulintas kompiuterinių žaidimų ir kitomis detalėmis, kviečiančiomis laužyti žaidimo taisykles. Čia nupiešti žaidimų herojai simbolizuoja dvi elgesio puses: gerąją ir blogąją. Žmogeliukas, kabantis ant žaidimo kauliuko ir žaidžiantis pagal taisykles, pralaimi, o taisykles laužantis skeletas kyla aukštyn link žaidimo pabaigos. Būtent tai ir simbolizuoja šio kūrinio pavadinimą. Piešinys ant mokyklos pastato sienos – tarsi atspindys šiuolaikinio, dažnai maištaujančio jaunimo, norinčio laužyti taisykles ir daryti tai, ko negalima.

Emocijų peizažas II Šis kūrinys – „Malonny 3“ simpoziumo metu piešto…