Menas

Šį paveikslą paskatino sukurti iš Marijampolės herbo atpažįstamas Šv. Jurgio atvaizdas – akivaizdi gėrio pergalės prieš blogį metafora, kuri yra bendra tiek Lietuvoje, tiek Etiopijoje, tiek Jamaikoje. Čia vykusio Rastafari judėjimo menininkas Neville Garrick regio muzikos legendą Bob Marley vaizdavo kaip Etiopijos Šv. Jurgį. Simbolikai Rastafari naudojo Etiopijos vėliavos spalvas, kurios, išdėstytos kita tvarka, atsikartoja ir Lietuvos valstybės vėliavoje. Tokie atsitiktiniai elementai susijungė Eli kūrinyje.

Emocijų peizažas Piešinys vaizduoja suglamžytą popieriaus lapą, jo briaunas. Suglamžius popierių, jo…

Ant tvoros pritvirtinti metaliniai paukščiai laukia saulėtos dienos, nes tuomet nuo medžių nusidriekia šešėlis ir atrodo, jog paukščiai tupi ant šakų.

Šiuo piešiniu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau globaliame pasaulyje plintančią tendenciją, kai žmonės stebi pasaulį tik per savo išmaniųjų įrenginių ekranus. Kūrinyje vaizduojamuose telefonų ekranuose realybė atspindima iš vaizdo kamerų, pritvirtintų prie kiekvieno žmogaus galvos. Autorius skatina susimąstyti ir pradėti keisti savo gyvenimus.

Philip Grisewood iliustracijose naudoja įvairius metodus, kuriuos jis sukūrė per daugelį metų eksperimentuodamas su skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis. Šis darbas reprezentuoja šiuolaikinį vartotojiškumą piešinyje simbolizuojamas greitasis maistas, nuolatinis žmonių skubėjimas, lėkimas, nematymas, kas vyksta aplinkui, miestų tarša ir žala aplinkai. Išryškinamas angliškas terminas “VOID”, kuris šio piešinio kontekste reiškia tuštumą, vakuumą, nieką. Vieta pasirinkta simbolizuojant vartus iš vartotojiško gyvenimo į visiškai kitą pasaulį – perėjęs tiltą žmogus patenka į meno oazę, ramybę ir kitokią kultūrą.

Dailininko Ray Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas“ nutapytas ant senosios Marijampolės užtvankos. Pats piešinys nupieštas atvirkščiai ir tikroji jo tvarka atsispindi tik vandenyje. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, atspindys raibuliuoja arba yra ryškus, o kartais visai išnyksta. Menininkas tikisi, kad kiekvieną kartą praeivis čia atras kažką naujo. Šis piešinys, kaip ir mūsų gyvenimiškos dienos, kaskart vis kitoks.

Šis piešinys linksmas, spalvingas ir puikiai atitinka pastato formą jame – vaizduojamas skėtis, po kuriuo lyja lietus. Skėčio pagrindą sudaro autorių mėgstamiausias patiekalas – pica, o pats vaizdas, susijęs su autorių gimtąja Ohajo valstija, suteikia galimybę pažvelgti į vietinę jūros pabaisą „Bessie“, gyvenančią Erie ežere. Šio piešinio autoriai norėjo nuostabiems Marijampolės miesto žmonėms padovanoti ne tik trupinėlį gražaus savo gimtojo krašto gamtovaizdžio, bet ir palikti dalelę savęs.

Šalia Vytautui Kernagiui skirto paminklo „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ įrengtas požeminis tunelis, jungiantis dvi miesto dalis. Tai, ką jame galime išvysti – nustebins ne vieną. Visas tunelis nuklotas skirtingų žmonių portretais. Įspūdingas reginys ir dar įspūdingesnė idėja. Miesto „veidasienė“ – taip pavadintas šis reginys, suvienijantis miestelėnus ir čia atvykstančius svečius. Tai prieš keletą metų dviems menininkams Vyteniui Jakui ir Ievai Voroneckytei kilusi idėja suvienyti marijampoliečius ir padaryti požeminę perėją kur kas jaukesne. Atrodo, kad šią idėją įgyvendinti pavyko su kaupu. Šimtai, o gal ir tūkstančiai besišypsančių ar susimasčiusių įvairiaspalvių veidų atrodo tikrai įspūdingai. Nuodugniau analizuojant sienas galima surasti ir ne vieną žinomą veidą, tiesa, ne visi jie yra marijampoliečiai. Tai įrodo, kad ši „veidasienė“ tikrai populiari ir traukianti minias žmonių. Jeigu vykdami į šį miestą nuspręstumėt, kad ir jūs norite ten įsiamžinti, instrukciją kaip tai padaryti rasite „Facebook“ puslapyje „Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija“.