Blog

Pirmojo atgimimo laikus mena 7 buvusios Mokytojų seminarijos pastatų kompleksas Vytauto gatvėje. Seminarija įkurta 1919 m. buvusiame carinės kariuomenės karininkų klubo pastate; tai viena iš dviejų pirmųjų mokytojus rengusių įstaigų nepriklausomoje Lietuvoje.

Pradžioje besimokančiųjų Marijampolės mokytojų seminarijoje buvo nedaug, nes mažas buvusio karininkų klubo pastatas sunkiai sutalpino nepilną šimtą moksleivių. Pirmaisiais seminarijos gyvavimo metais už mokslą mokėti nereikėjo, vėliau buvo įvestas maždaug 100 litų mokestis per metus. Gerai besimokantys moksleiviai nuo šio mokesčio buvo atleidžiami. Daliai moksleivių buvo mokama 50 – 70 litų stipendija.

Nuo 1922 m. prasidėjo Marijampolės mokytojų seminarijos klestėjimo era: Lietuvos Švietimo ministerija užsienyje nupirko Braunšo fizikos kabinetą; buvo sukaupta didelė mokytojų seminarijos biblioteka, kurioje knygų buvo ne tik lietuvių kalba, bet ir užsienio kalbomis; Marijampolės mokytojų seminarija turėjo savo meteorologinę stotį.

1936 m. nusprendus mokytojus rengti Klaipėdoje, Marijampolės mokytojų seminarija buvo uždaryta, o jos pastatuose dar 1934 m. įsikūrė – Marijampolės Rygiškių Jono valstybinė mergaičių gimnazija.

1938 m. vėl išaugus mokytojų poreikiui, Marijampolės mokytojų seminarija buvo atkurta ir veikė iki pat pirmosios sovietinės okupacijos. Jai nuo 1938 m. vadovavo pirmasis mokytojų seminarijos direktorius Antanas Pranas Daniliauskas, o nuo 1939 m. Juozas Mičiulis (1900 – 2003).

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, Marijampolės mokytojų seminarija buvo uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metu Raudonosios armijos kariai nuniokojo seminarijos biblioteką ir turtą, o Nacistinės Vokietijos oro pajėgos smarkiai apgadino mokytojų seminarijos parką. Antrojo pasaulinio karo metu seminarijoje veikė karo ligoninė, o antrosios sovietinės okupacijos metu – okupantų valdžia pagrindinėje parko teritorijoje įkūrė sovietų sąjungos vidaus ir reguliarios kariuomenės karininkų, aukštų politinių Marijampolės veikėjų memorialines kapines. kuriose laidojami tiek Antrojo pasaulinio karo metu, tiek partizaniniame kare žuvusieji sovietų okupantų palaikai.

Po karo seminarijos vietoje buvo įkurta aukštesnioji pedagoginė mokykla (1953 – 1990). Šios įstaigos pedagogai tiesiogiai susiję su Lietuva pertvarkos ir Atgimimo sąjūdžiu. 1988 m. Vilniuje įsikūrus iniciatyvinei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupei, panaši grupė tų pačių metų birželio 6 d. susidarė ir mokykloje. Šios grupės nariai kartu su Marijampolės Maisto pramonės automatų gamyklos darbuotojais 1988 m. liepos 13 d. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos stadione suorganizavo pirmąjį mitingą už nepriklausomą Lietuvą. Vėliau, sudarius Marijampolės miesto Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę, jos nariais tapo šie pedagoginės mokyklos dėstytojai – V. Bandzaitis, J. Gustaitis, L. Šepkus, V. Viliūnas, (vėliau prisijungė – O. Dulinskienė, A. Kličienė).

1990 m. Kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę imtasi reformuoti švietimo įstaigas, daug pasikeitimų Marijampolės pedagoginėje mokykloje įvyksta dar pirmaisiais nepriklausomybės metais. 1991 m. oficialiai įteisinta Marijampolės aukštesnioji pedagogikos mokykla. 2001 m. ši įstaiga reorganizuota į naujai įsteigtos Marijampolės kolegijos fakultetą. Nuo 2016 m. Marijampolės mokytojų seminarijos patalpose veikia Marijampolės meno mokykla.