Tautosakos rinkėjo Andriaus Botyriaus tėviškė (1845-1900)

Andrius Botyrius – Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas. 1867 metais A. Botyrius baigė Suvalkų gimnaziją, 1867–1871 metais studijavo Maskvos universiteto istorijos–filologijos fakultete. Mokytojavo Lietuvoje ir Rusijoje. 1884 metais jam buvo leista sugrįžti į tėviškę, nes buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos inspektoriumi, taip pat mokė senųjų kalbų (graikų, lotynų). 1885 metais iš Marijampolės iškeltas į Kališo gimnaziją Lenkijoje mokytoju, nuo 1886 metų tapo inspektoriumi. Vėliau perkeltas į Suvalkų mergaičių gimnaziją inspektoriumi. Surinko pasakų ir padavimų apie Perkūną. Remdamasis savo surinkta medžiaga ir Simono Daukanto, Teodoro Narbuto, Augusto Schleicherio, Motiejaus Strijkovskio ir kt. veikalais, Maskvos universiteto leidinyje „Mocкoвcкиe унивepcитeтcкиe извecтия“ (1871, 9) paskelbė straipsnį „Sakmės apie lietuvių griausmavaldį Perkūną”, padėjo parengti šiame leidinyje 1872 metais kirilica išspausdintą šimto lietuvių liaudies dainų publikaciją. 1871 metais A. Botyriaus sodyboje viešėjo ir kurį laiką gyveno garsus rusų kalbininkas Filipas Fortunatovas. Jų Triobiškių apylinkėse užrašytos liaudies dainos 2010 metais išleistos knygoje „Triobiškių dainos“.

Komentavimas išjungtas įraše Tautosakos rinkėjo Andriaus Botyriaus tėviškė (1845-1900)

Rašytojo Kazio Borutos tėviškė (1905-1965)

5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K. Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą.  Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje, išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“. Senas vandens malūnas, šiuo metu suremontuotas, įrengta svetainė, kurioje yra poilsio kambariai, banketų, šokių salės, sauna ir kitos patalpos.

Komentavimas išjungtas įraše Rašytojo Kazio Borutos tėviškė (1905-1965)

Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškė Lūginėje

Šunskų seniūnijoje esančiame Lūginės kaime ūkininkų šeimoje 1871 metais gimė J. Matulaitis. Marijonų vienuolijos gaivintojo, popiežiaus Jono Pauliaus II 1987-aisiais palaimintuoju paskelbto vyskupo J. Matulaičio palaikai nuo 1934 metų ilsisi Marijampolės prokatedroje.  Palaimintojo gimtinės vietoje Lūginės kaime 1991 metais pagal architekto Zigmo Brazausko projektą buvo pastatyta koplyčia. Vertikalus koplyčios bokšto akcentas ženklina palaimintojo vaikystės ir jaunystės vietą. Daug maldininkų čia renkasi liepos mėnesiais, kai minimas J. Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtinė Lūginės kaime. Šunskų seniūnijoje esančiame Matulaičio gimtadienis, atvyksta piligrimai ir iš kitų šalių.

Komentavimas išjungtas įraše Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškė Lūginėje