Marijonų spaustuvė ir biblioteka

Architektūros vertybės

1927 metais pastatytame pastate iki 1940 metų veikė Marijonų spaustuvė, turėjusi neabejotinos reikšmės religinės ir pasaulietinės knygos bei periodinės spaudos raidai Lietuvoje.  Per visą leidybos laikotarpį (1918 – 1740) buvo išleista 360 leidinių, ėjo šeši periodiniai leidiniai.  Biblioteka, taip pat buvusi šiame pastate, 1932 metais turėjo per 50 000 tomų (tuo metu buvo 3-ioji pagal dydį Lietuvoje). Kartu su spaustuve ir biblioteka įsikūrė knygrišykla ir periodinių leidinių redakcijos. 

Pastatas buvo gražus, erdvus ir gana  modernus, su daugeliu atskirų patalpų, skirtų administracijai, spaudos darbams ir poilsiui. Arkivyskupas J. Matulaitis ketino sukaupti bibliotekoje viską, kas išleista lietuvių kalba, o taip pat spaudinius užsienio kalbomis apie Lietuvą ir lietuvius. Marijampolės marijonų vienuolyno spaustuvė ir jos leidiniai – tai vienas seniausių ir svarbiausių Lietuvoje veikusių konfesinių institucijų visuomeninės veiklos barų. Šią nuostata patvirtina ir Marijampolės marijonų vienuolyno leidybinė veikla bei jų leidinių reikšmė tarpukario Lietuvos gyvenime. Be lietuviškų šriftų, spaustuvė turėjo graikiškus, hebrajiškus ir rusiškus. 

Spaustuvė veikė iki 1940 metų, sovietams okupavus Lietuvą, biblioteka, kaip ir kitos vienuolyno įstaigos, buvo uždaryti.  Šiuo metu Marijonų spaustuvės ir bibliotekos pastate įsikūręs Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centras, retų spaudinių fondą turinti biblioteka. Pastatas prieš keletą metų restauruotas, išsaugant visas jo vertingąsias savybes.