Blog

Kai  didikai Butleriai, padedami vienuolių marijonų, pradėjo kurti naują miestelį Marijampolę, suprato, kad jame turi būti ir kapinės. 1758 metų didikų duotoje privilegijoje pasakyta, kad marijonai turi įkurti kapines teritorijoje, tarp Šešupės ir daržų. Tai buvo vieta, esanti ir netoli nuo bažnyčios (apie 300 metrų) ir drauge už miestelio ribų. Kapinės buvo arti Ražančkelio, kuris jungė Butlerių valdomą Kvietiškio dvarą ir Marijampolės bažnyčią. Šios kapinės pavaizduotos ir XIX aamžiaus pradžioje prūsų sudarytuose žemėlapiuose. Kapinėse atgulė apie šimtas 1831 metų sukilime kritusių vyrų.

Kadangi žemės sklypas buvo mažas ir beveik nebuvo neužlaidotos vietos, 1850 metais kapines uždarė. Spaudos draudimo metais naktimis čia lankydavosi knygnešiai. 1905 metais gegužės 28 dieną šios teritorijos šiaurės rytiniame kampe (dabar Alyvų gatvės šiaurinėje pusėje) dideliame mediniame kluone buvo suvaidintas pirmasis Sūduvoje viešas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo susirūpinta kapinių likimu ir jas įtraukė į valstybės saugotinų paveldo paminklų sąrašą. 2014 metų spalio 9 dieną kapinių centre atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas.