Piliakalnis įrengtas Šešupės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. J. Basanavičius spėja piliakalnyje stovėjus medinę pilį, kurią 1381 m. sudegino kryžiuočiai. Be to, jis teigia, kad ant piliakalnio aikštelėje esančio akmens buvo kūrenama amžinoji ugnis Perkūno garbei. Pasakojama, kad piliakalnyje stovėjusi ir nugrimzdusi bažnyčia. Bažnyčia nugrimzdusi po piliakalnio aikštelėje esančiu akmeniu su “žmogaus pėda”. Jei kas nors tą akmenį nurisdavo žemyn nuo piliakalnio, tai po nakties jis vėl atsirasdavęs savo vietoje.