Ant Dovinės upės kranto stovi visą Marijampolės kraštą garsinęs vandens malūnas, tarpukario Lietuvoje pasižymėjęs gera malimo ir pikliavojimo kokybe.

Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje malūne buvo įkurta poilsio svetainė, kurioje įkūnyta netoliese gyvenusio rašytojo K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ veikėjų dvasia. Atvykusius svečius pasitinka prie ąžuolinės rodyklės prigludęs išdidusis Girdvainis, nežinantis, kur eiti. Užrašas ne vieną klaidina, matyt, velnio Pinčuko pasidarbuota. Rodyklė liepia sukti kairėn – „Baltaragio malūnas“ – 176 metrai, tačiau kelias i malūną veda gražiais akmeniniais laiptais upės link. Šlaite įsikūrę kiti ąžuoliniai romano herojai: susigūžęs arkliavagis Raupys, besibaiminantis dėl savo nedorybių, susirietusi iš piktumo niurnanti senmergė Uršulė, pelkių kipšas Pinčukas, rezgantis naujas pinkles ir laukiantis savo sužadėtinės. Perėjus per užtvankos tiltą, prie pat malūno stovi gražioji Jurga, malūnininko dukra, tyliai svajojanti apie pasirodančius piršlius…

Dabar tai puikiai įrengta vieta poilsiui ir pobūviams. Trijų aukštų pastate rasite dvi banketų sales, talpinančias apie 120 žmonių, taip pat mažąją salę, poilsio kambarius, virtuvę, uždarą kiemą su aikštele automobiliams.

Naujai suremontuota sodyba įsikūrusi Gustaičių kaime, ramioje, nuošalioje, žalumos apsuptoje vietoje, nutolusioje 8 km nuo Marijampolės miesto.