+370 642 23003 marijampoletic@gmail.com I-V 8:00-17:00 , VI-VII nedirbame. Pietų petrauka I-V 12:00-13:00

Aleksų šeimos sodyba

Jonas Pranas Aleksa (1879 – 1955) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas. Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe.  1920 – 1923 m. buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1924–1927 metais – bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926–1927 m. pirmininkas. 1926–1927 m. Trečiojo Seimo atstovas. 1926 – 1935 m. – žemės ūkio ministras.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo suimtas, kalintas Marijampolėje, Kaune. 1942 m. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (lietuvių, žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje.

Julius Aleksa (1855 – 1891) – Lietuvos publicistas, gydytojas, varpininkas. Baigęs Marijampolės gimnaziją 1879 m. įstojo į Varšuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1883 m. už ryšius su socialdemokratais metams pašalintas, universitetą baigė 1885 m. Dirbo gydytoju Jonavoje, Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) ir Aleksote. Dalyvavo tautiniame lietuvių sąjūdyje. 1890–1891 m. rašė laikraščiams „Varpas“ ir „Vienybė lietuvninkų“. 1891 m. kalintas Varšuvoje. Rinko lietuvių liaudies dainas ir jų melodijas. Sudarė lietuvių – lotynų kalbų botanikos žodyną (rankraštis dingo).

Konradas Juozas Aleksa (1881 – 1956) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, žemės ūkio mokslininkas, archeobiologas, kultūros veikėjas. 1903 m. baigė Varšuvos veterinarijos institutą ir dirbo jame asistentu. Nuo 1910 m. — veterinarijos gydytojas Kalvarijoje, Podolėje, Kryme. 1913–1918 m. Rusijos imperijos kariuomenės veterinarijos gydytojas. 1920–1922 m. bolševikų kalintas Rusijoje. Nuo 1922 m.–  Dotnuvos technikumo mokytojas, nuo 1924 m. Žemės ūkio akademijos docentas, profesorius, 1926 m. ir 1928–1936 m. akademijos prorektorius. 1932–1938 m. buvo nuolatinis Lietuvos atstovas Tarptautiniame epizootiniame biure Paryžiuje.

Vienas Veterinarijos akademijos kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, kelerius metus jos pirmininkas. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo sovietinės valdžios kritikuotas ir persekiotas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose (Veršvų kapinynas, Kapitoniškių pilkapynas) iškastų žirgų griaučius; nustatė jų amžių, lytį, ūgį.

Konstantinas Aleksa (1863-1935)  – mokytojas, visuomenės veikėjas. 1922-1935 m. Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje mokytojas inspektorius. Vienas Šv. Kazimiero draugijos steigėjų, 1925 m. — jos sekretorius, vėliau iždininkas. 1928 m. kooptuotas į Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto narius. Vilniaus krašto Lietuvių mokytojų sąjungos pirmininkas. Su kitais steigė lietuvių mokyklas Suvalkų krašte. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.

Vieta ir kontaktai

  • Šilvėnų k. Šakių r.