+370 642 23003 marijampoletic@gmail.com I-V 8:00-17:00 , VI-VII nedirbame. Pietų petrauka I-V 12:00-13:00

Rygiškių Jono gimnazija

Rygiškių Jono gimnazija pradėjo veikti 1867 m. Pastatas – klasicizmo formų statynis. Gimnazijoje nuo pat pradžių buvo lietuvių kalbos pamokos ir ji greitai tapo tautinio atgimimo centru. 1920 metais mokyklai suteiktas Rygiškių Jono vardas – juo dažniausiai pasirašinėjo kalbininkas Jonas Jablonskis.

Rygiškių Jono gimnazja išugdė daug mūsų tautai nusipelniusių garbių asmenybių – Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką, Vasario 16-osios Akto signatarą, tautos patriarchą Joną Basanavičių, taip pat, Jurgį Matulaitį, kuris šioje gimnazijoje mokėsi nuo 1882 iki 1887 m., prezidentą Kazį Grinių ir daugelį kitų kultūros bei mokslo veikėjų. 1867 m. atvėrusi duris gimnazija turėjo tarnauti kaip rusifikacijos įrankis, tačiau būtent čia dygo lietuviškumo daigai, vėliau suvešėję ir padarę gimnaziją tautinio atgimimo lopšiu, išgarsinusiu Sūduvos kraštą. Gimnazijoje įrengtas muziejus, kurio ekspozicijos pasakoja apie garsiausius auklėtinius, pristato jų darbus ir pasiekimus. Kiekvienas apsilankęs jame tikrai nustebs, kad tiek daug Lietuvai ir Europai nusipelniusių žmonių varstė šios gimnazijos duris.

Seniausioje Sūduvos gimnazijoje mokėsi ne vienas žydų tautybės moksleivis. Baigę gimnaziją jie pasirinko gydytojų, teisininkų, verslininkų ir kitų garbingų profesijų kelią. Šią gimnaziją baigė Lietuvos kariuomenės kapitonas Jokūbas Gensas, 1920 m. savanoriu įstojęs į karo mokyklą. Vokiečių okupacijos metais buvo Vilniaus geto Žydų tarybos narys. Nuo 1942 m. liepos 12-osios vokiečių įsakymu pradėjo vadovauti getui. J. Gensas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje: vokiečių nurodymu turėjo pateikti masinių šaudymų aukų sąrašus, antra vertus, saugojo geto gyventojus nuo visiško sunaikinimo. 1943 m. rugsėjo 14 d. buvo iškviestas į Vilniaus gestapo būstinę ir ten nušautas.

Kauno g. 7, Marijampolė.

+370 343 91622